Pranešimai, kad Šiaurės Korėja dislokuoja karius, kad paremtų Maskvos invaziją į Ukrainą, pabrėžia rimtus darbo jėgos apribojimus, slegiančius Rusijos ekonomiką ir kariuomenę.
Penktadienį Pietų Korėjos žvalgybos tarnyba pranešė, kad bendradarbiauja su Ukrainos kolegomis, naudodama veido atpažinimo dirbtinio intelekto technologiją, siekdama atpažinti Šiaurės Korėjos pareigūnus Ukrainos Donecko srityje, kurie padėjo Rusijos kariams šaudyti iš Šiaurės Korėjos artilerijos.
„Tiesioginis Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinis bendradarbiavimas, apie kurį pranešė užsienio žiniasklaida, dabar oficialiai patvirtintas“, – sakoma šnipų agentūros pranešime, rašoma „Reuters“.
Maskva ir Pchenjanas neigia bet kokius karių mainus.
Tačiau analitikai vis dažniau atkreipia dėmesį į pagrindinį Rusijos ekonomikos, kuri atrodo stipresnė dėl milžiniškų išlaidų gynybai, silpnumą ir prognozuoja, kad jai bus sunku išlaikyti karą su Ukraina.
Be Vakarų sankcijų, kurios iš esmės pašalino Maskvą nuo pasaulinės finansų sistemos, Rusija patyrė didžiulį protų nutekėjimą iš šalies bėgančių talentų ir šimtus tūkstančių karo aukų.
Tai prisidėjo prie įtemptos darbo rinkos ir didelės infliacijos, nes gynybos pramonė ir karinė mobilizacija užima didesnę darbingo amžiaus gyventojų dalį – tai yra kliūtis prezidento Vladimiro Putino gebėjimui surinkti daugiau karių karui.
OP-ed už Kalva Pirmadienį Rutgerso universiteto Niuarke politikos mokslų profesorius Aleksandras J. Motylas prognozavo, kad kitais metais Rusijos ekonomika patirs „sukritimą“.
„Rusijos ekonomikos tankams augant, nepasitenkinimui ir socialiniam nepasitenkinimui augant, o pinigams išsenkant, Putinui pritrūks resursų savo karo mašinai kurstyti“, – rašė jis.
Motylas pridūrė, kad tai gali reikšti jo režimo ir galbūt net Rusijos valstybės pabaigą, nurodydamas kitus istorijoje šalių, kurios neturėjo pakankamai ekonominių išteklių tęsti karus, pavyzdžius.
Pasak jo, ekonomikos žlugimas pakenks Rusijos karinėms ir karo pastangoms, palikdamas V. Putinui du pasirinkimus. Pirmasis yra mažai tikėtinas, nes Putinas pareikalautų platesnės visuomenės aukų. Antrasis – „išstumti savo kariuomenę per išsekimo tašką, tikintis, kad įsikiš koks nors stebuklas“, tačiau tai tik atitolins jo pralaimėjimą ir galimą lyderio nuvertimą.
Panašiai Upsalos universiteto rusistikos profesorius Stefanas Hedlundas pirmadienį parašė geopolitinės žvalgybos tarnybų analizę, kurioje taip pat atkreiptas dėmesys į ekonomikos iškraipymus, kuriuos sukėlė karas ir išlaidos gynybai.
„Didelės pinigų sumos nukreipiamos į samdomus Rusijos karius, kurių daugelis žus Ukrainoje, ir karinės įrangos gamybai, kurios didžioji dalis bus sunaikinta mūšio lauke“, – sakė jis. „Nė vienas iš šių rezultatų negali būti pateisinamas ilgalaikėje perspektyvoje.
Tuo tarpu bendrovės, nepriklausančios gynybos sektoriui, susiduria su didėjančiu darbo jėgos trūkumu, didėjančiomis sąnaudomis ir dar didesnių palūkanų normų perspektyva, nes Rusijos centrinis bankas bando pažaboti infliaciją, pridūrė Hedlundas.
Be to, naftos, dujų ir ginklų, tradiciškai svarbiausių režimo pajamų šaltinių, eksportas dabar patiria didelį spaudimą, nes mažėja kainos ir paklausa.
Tikėtina, kad Rusijos ekonomika patirs didžiulį įtampą ir susidurs su niūria ateitimi, prognozavo Hedlundas. Maskvai kreipiantis į Šiaurės Korėją dėl karių, jos ekonomika gali pradėti panašėti į sąjungininkę.
„Net jei Maskvai pavyks išlaikyti tam tikrą eksportą, besitęsiančios sankcijos užkirs kelią Rusijos gamintojams gauti gyvybiškai svarbių tarpinių prekių ir neleis jiems sąveikauti pasaulinėse vertės grandinėse“, – rašė jis. „Užsitęsusi izoliacija nuo išsivysčiusių pasaulio ekonomikos dalių prilygs judėjimui Šiaurės Korėjos autarchijos link“.