Tozero, Miunchene įsikūręs startuolis, atgaunantis vertingas žaliavas iš perdirbtų ličio jonų akumuliatorių, ruošiasi didinti mastą. Startuolis ką tik užbaigė permokėtą 11 mln. EUR pradinį pardavimo etapą (apie 11,7 mln. USD), kad padidintų gamybą, pastatydamas savo pirmąją pramoninę gamyklą (AKA first-of-a-kind arba FOAK).
Šiuo metu „Tozero“ bandomoji gamykla per dieną apdoroja devynias tonas ličio jonų baterijų atliekų, tačiau startuolis siekia neriboto pajėgumo ir tikisi, kad tai bus tik dar porą metų, kad padidintų savo verslą.
„Kiti konkurentai surenka kur kas daugiau pinigų, kad patektų į pramonės gamyklą. Tačiau kadangi mūsų procesas ir technologija yra tokie nepretenzingi ir veiksmingi, mums nereikia daugiau, kad galėtume pradėti savo pirmąjį pramoninį diegimą arba tai, ką investuotojų pasaulis vadintų „pirmąja savotiška“ gamykla. Būtent tai ir siekiame sukurti“, – „TechCrunch“ sakė viena iš įkūrėjų ir generalinė direktorė dr. Sarah Fleischer (nuotrauka viršuje, kairėje).
Kai „Tozero“ procesas pasieks pramonės tempą ir funkcionalumą, startuolis teigia, kad nebus jokių griežtų apribojimų, ką jis gali pasiekti perdirbdamas baterijas, jei tik galės pasiekti atliekų srautus.
„FOAK tikslas iš tikrųjų yra pradėti tinkamą nepertraukiamą produkto gamybą – gamybą“, – pridūrė įkūrėja ir generalinė direktorė dr. Ksenija Milicevic Neumann.
„Po to galimas neribotas, begalinis, eksponentinis augimas“, – tvirtino Fleischer. „Mūsų idėja – patiems eksploatuoti gamyklas visame pasaulyje. Mes sutelkiame dėmesį į Vokietiją, Europą, o tada vykstame į Šiaurės Ameriką. Tačiau pasiekę tą (FOAK) gamyklą galime išplėsti Tozero įvairiais aspektais visame pasaulyje. Taigi tai bus pagrindinis kito augimo etapo etapas.
Startuolis atkreipė dėmesį į prognozes, kad iki 2030 m. pasaulinė ličio paklausa turėtų padidėti keturis kartus iki 3,1 mln. Atsižvelgiant į kontekstą, ličio kasybos produkcija praėjusiais metais davė tik 180 000 metrinių tonų, todėl perdirbimas turės atlikti svarbų vaidmenį patenkinant šią paklausą.
ES baterijų direktyva taip pat įpareigos, kad iki 2031 m. iš baterijų turi būti atgauta bent 80 % ličio.
„Technologija veikia… Taigi pagrindinė mūsų technologijos dalis jau įkalta. Dabar mes tiesiog turime jį industrializuoti“, – sakė Fleischer.
Sulaužomos perdirbimo kliūtys
Startuolis sprendžia ličio baterijų perdirbimo kliūtis, naudodamas vandens pagrindu pagamintą karbonizacijos regeneravimo procesą, kuris yra ekologiškesnis nei įprastinė pirometalurgija (lydymas). Ličio regeneravimo metodas taip pat nereikalauja stiprių rūgščių, kaip gali būti kitų baterijų perdirbimo procesų atveju.
Tozero teigia, kad naudojant šį metodą išmetamų teršalų kiekis yra 70% mažesnis nei kasybos.
„Žaliavos saugumas – tam tikra prasme tai nacionalinis saugumas“, – sakė Fleischer. „Europoje yra tiek daug nepakankamai aptarnaujamų pramonės šakų, kurios badauja medžiagų, nes Europa negamina ličio karbonato; mes importuojame. Jei pažvelgtumėte į (Europos Komisijos pirmininkę) Ursulą von der Leyen, ji teigia, kad daugiau nei 97 % ličio karbonato importuojame iš Kinijos. Taigi esame labai priklausomi nuo rytų fronto ir kasybos pramonės.
Prieiga prie juodosios masės, šalutinio mechaninio ličio baterijų perdirbimo produkto, kurį perdirba Tozero, nėra ribojama. Kalbant apie konkurenciją, Fleischer apibūdina tai kaip „visiškai mėlynojo vandenyno rinką“, o baterijų perdirbimo pastangos daugiausia sutelktos kitur. Startuolis teigia, kad gali naudoti juodąją masę iš bet kokio tipo ličio jonų baterijų, todėl atliekų srautus galima maišyti.
„Litis visada bus viduje (perdirbimui skirtos baterijos), bet kiti elementai keičiasi – su baterijų gamybos naujovėmis – todėl mums nesvarbu, ar yra nikelio, ar, pavyzdžiui, keliais procentais mažiau ar daugiau. kobalto, bet ličio visada yra“, – sakė Milicevicas Neumannas.
Tozero taip pat atgauna grafitą iš juodosios masės atliekų srautų. Startuolis teigia, kad dėmesys šioms dviem svarbioms žaliavoms yra „pagrindinis skirtumas“ nuo kitų baterijų perdirbimo žaidėjų.
Dėmesys ličiui taip pat yra priežastis, kodėl startuolio klientai veržiasi į jo duris.
„Klientai tiesiog šturmuoja šią vietą“, – sakė Fleischer, manydamas, kad paklausa rinkoje yra „per didelė“ daugeliui pramoninio naudojimo atvejų Europoje. „Tozero“ subūrė klientus, kurių vertė „daugiau nei milijardas išpardavimo ir kurie nori turėti mūsų medžiagą“, – sakė ji.
Pirmąją perdirbto didelio grynumo ličio partiją „Tozero“ komerciniams klientams pristatė šį balandį, praėjus devyniems mėnesiams po bandomojo įrenginio atidarymo Vokietijoje.
Greičio poreikis
„Tozero“ buvo įkurta tik 2022 m., taigi, kaip jis pasiekė tai, ko didesniems erdvės žaidėjams, matyt, nepavyko per pastaruosius porą dešimtmečių? Startuolis teigia, kad tai susiję su tvirtu susikaupimu, greitu buvimu ir kūrybišku mąstymu.
Kad būtų greitas, reikia būti kūrybiškam, kai kuriate techninę įrangą, teigė Fleischeris ir paaiškino, kad didžiausias iššūkis aparatūros startuoliams yra pristatymo laikas, norint gauti reikiamą įrangą.
„Mes greitai viską sulaužome, mokomės, kartojamės ir tobulėjame labai sparčiai – tikriausiai kaip Elono Musko „SpaceX“ principas – tiesiog susikurkite daiktus ir pamatysite (kas atsitiks), kol viskas nutrūks, mokykitės iš to, kartojame ir tobulėjame greitas sprintas, o tai labai nepažįstama techninės įrangos įmonėms“, – sakė Fleischer.
„Sakyčiau, mes saugome save greitai“, – pridūrė ji ir patvirtino, kad „Tozero“ požiūris yra pagrįstas „proceso naujovėmis“, kuri yra saugoma kaip komercinė paslaptis, nors ir nėra patentuota. „Visas procesas, žingsniai ar parametrai, tvarka, kaip mes atliekame konkrečius dalykus, tai yra visiškai mūsų „Coca Cola“ (komercinė paslaptis) receptas“, – pridūrė ji.
„Tozero“ mano, kad gali išplėsti savo požiūrį į kitų žaliavų, kurios galėtų būti naudojamos kaip „energijos šaltiniai“, atgavimą, tačiau nenurodys, kokių medžiagų vėliau gali pridėti.
Pagrindinė misija yra pasiekti, kad nebūtų švaistomos svarbios žaliavos. „Mes puikiai žinome (platesnius iššūkius, susijusius su tvariu dekarbonizavimu)“, – „TechCrunch“ sakė Milicevicas Neumannas. „Taigi ateityje taip pat norime sutelkti dėmesį į kai kurių kitų medžiagų perdirbimą.
Bet jei nori pasiekti realaus poveikio, ar „Tozero“ nereikėtų savo komercinių paslapčių licencijuoti kitiems? Pora sako, kad jie dar nėra visiškai apsisprendę dėl savo požiūrio, tačiau nori išlaikyti proceso kontrolę, kai jie plečiasi, nors yra atviri partnerystei.
„Kalbant apie eksploatacines puses, manome, kad galime užtikrinti aukščiausią kokybę tik tada, kai patys eksploatuosime gamyklas“, – sakė Fleischer. „Tai gali būti ir su partneriais. Aš turiu galvoje, mes esame tam atviri. Taigi nenoriu sakyti „taip“ ar „ne“ licencijavimui. Partnerystės yra puikios, jei jos naudingos, bet mes patys valdysime savo gamyklas.
„Tozero“ parengimo etapui vadovavo „NordicNinja“, kuriame dalyvavo nauji investuotojai „In-Q-Tel“ (JAV strateginis viešasis ir privatus fondas), „Honda“ ir pasaulinė infrastruktūros inžinerijos milžinė „JGC Group“. Maždaug prieš dvejus metus uždarytai startuolio 3,5 mln. Iki šiol „Tozero“ surinko 17 milijonų eurų, į kuriuos įeina 2,5 milijono eurų dotacija iš ES MTTP paramos skyriaus – Europos inovacijų tarybos.
„Novatoriškas „Tozero“ požiūris į baterijų perdirbimą yra būtent tai, ko Europai reikia, kad užtikrintų pagrindines atsargas pasaulinėse elektrifikacijos lenktynėse, o Japonija norėtų bendradarbiauti“, – pranešime sakė Shin Nikkuni, „NordicNinja“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris. „Sarah ir Ksenija, dvi išskirtinės įkūrėjos, turi patirties ir siekia pakeisti aplinką tvariems akumuliatorių sprendimams. Džiaugiamės galėdami palaikyti „tozero“ komandą plečiant savo technologijas ir komercinę veiklą bei prisidedant prie tvaresnės ir nepriklausomos energetikos ateities visiems.