{"id":1408,"date":"2024-12-07T17:57:01","date_gmt":"2024-12-07T17:57:01","guid":{"rendered":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/2024\/12\/07\/geriausi-2024-m-knygos-fragmentai-i-dalis\/"},"modified":"2024-12-07T17:57:01","modified_gmt":"2024-12-07T17:57:01","slug":"geriausi-2024-m-knygos-fragmentai-i-dalis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/2024\/12\/07\/geriausi-2024-m-knygos-fragmentai-i-dalis\/","title":{"rendered":"Geriausi 2024 m. knygos fragmentai: I dalis"},"content":{"rendered":" \r\n<br><div>\n\t\t\t<p>Ar jau metai pra\u0117jo? Mano laikrodis turi b\u016bti l\u0117tas. Bet kuriuo atveju at\u0117jo laikas dar kart\u0105 paskelbti m\u016bs\u0173 kasmetin\u0119 CapitalSpectator.com savaitin\u0117s knygos bit\u0173 stulpelio ap\u017evalg\u0105 ir pasirinkti kelet\u0105 \u012fdomiausi\u0173 pavadinim\u0173 i\u0161 archyv\u0173. Kaip \u012fprasta, dar kart\u0105 per\u017ei\u016br\u0117sime de\u0161imt knyg\u0173, pasirod\u017eiusi\u0173 \u0161iuose puslapiuose per spar\u010diai besibaigian\u010dius metus \u2013 pavadinimai, kurie d\u0117l vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 patrauk\u0117 j\u016bs\u0173 redaktoriaus ak\u012f ir nusipelno dar kart\u0105 prie\u0161 2024 m. \u0160iandien prad\u0117sime nuo penki\u0173, o po savait\u0117s \u2013 likutis. Smagaus skaitymo<\/p>\n<figure class=\"wp-block-image alignleft size-full is-resized\"><\/figure>\n<p>\u25cf L\u0117tas degimas: pasl\u0117ptos \u0161ylan\u010dio pasaulio i\u0161laidos<br\/>Roberto Jisungo parkas<br\/><strong>Per\u017ei\u016bra per Tarptautin\u012f valiutos fond\u0105<\/strong><br\/>Pasauliui \u0161ylant, nerimas d\u0117l pasekmi\u0173 auga. Jungtini\u0173 Taut\u0173 atlikta apklausa parod\u0117, kad du tre\u010ddaliai pasaulio gyventoj\u0173 mano, kad klimato kaita yra pasaulin\u0117 ekstremali situacija. Daug nuog\u0105staujama d\u0117l pavojaus, kad klimato sistemoje gali atsirasti l\u016b\u017ei\u0173 ta\u0161kai, pavyzd\u017eiui, tirps ledo sluoksniai ar po\u017eeminis metanas. Ta\u010diau be b\u016bsimos klimato katastrofos rizikos, visame pasaulyje jau jau\u010diamas l\u0117tas degimo poveikis. Aplinkos ir darbo ekonomistas R. Jisungas Parkas knygoje Slow Burn: The Hidden Costs of a Warming World dokumentuoja \u0161iuos padarinius \u2013 nuo \u200b\u200blaukiamo, pavyzd\u017eiui, did\u0117jan\u010dios nelygyb\u0117s, iki netik\u0117to, pavyzd\u017eiui, ma\u017e\u0117jan\u010dio na\u0161umo ir ekonomikos augimo.<\/p>\n\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"wp-image-21860 alignleft\" src=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/rise.21mar2024.png\" alt=\"\" width=\"142\" height=\"211\" srcset=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/rise.21mar2024.png 248w, https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/rise.21mar2024-202x300.png 202w\" sizes=\"auto, (max-width: 142px) 100vw, 142px\"\/>\u25cf Algoritm\u0173 atsiradimas: kaip \u201eYouTube\u201c ir \u201eTikTok\u201c u\u017ekariavo pasaul\u012f<br\/>D\u017eonas M. D\u017eordanas<br\/><strong>Santrauka per leid\u0117j\u0105 (Penn State U. Press)<\/strong><br\/>Nuostabus internetini\u0173 vaizdo \u012fra\u0161\u0173 augimas kei\u010dia konkurencij\u0105 d\u0117l \u017emogaus d\u0117mesio. The Rise of the Algorithms teigia, kad \u0161i nauja technologija pakeit\u0117 m\u016bs\u0173 bendravimo su kitais b\u016bd\u0105, santykius su vie\u0161osiomis institucijomis ir m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 elges\u012f bei psichik\u0105. Steb\u0117damas internetini\u0173 vaizdo \u012fra\u0161\u0173 kilm\u0119 ir raid\u0105, Johnas M. Jordanas nagrin\u0117ja internetini\u0173 vaizdo \u012fra\u0161\u0173 platform\u0173, ypa\u010d \u201eYouTube\u201c ir \u201eTikTok\u201c, bet ir kit\u0173, pvz., \u201eTwitch\u201c, mechanik\u0105 ir etinius interesus. \u201eFacebook\u201c ir \u201eGoogle\u201c sukurt\u0173 algoritm\u0173, kuriuos s\u0117kmingai i\u0161naudoja \u201eTikTok\u201c patronuojanti \u012fmon\u0117 \u201eByteDance\u201c, Jordanija, atsekimas parodo, kaip \u0161ios platformos dabar kuria \u017emogaus elges\u012f, o tai turi pasekmi\u0173 kult\u016brai, politikai ir tapatybei. Jordanas teigia, kad esame vingio ta\u0161ke. Iki \u0161iol mes, kaip visuomen\u0117, \u012frod\u0117me, kad esame prastai pasiruo\u0161\u0119 arba nenorime spr\u0119sti toki\u0173 problem\u0173, kaip skaitmenini\u0173 platform\u0173 galia, asmenin\u0117s virusin\u0117s \u012f\u017eymyb\u0117s i\u0161laidos, privatumo pa\u017eeidimas ir dezinformacijos plitimas.<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"wp-image-22211 alignleft\" src=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2024\/05\/decline.16may2024.png\" alt=\"\" width=\"134\" height=\"202\" srcset=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2024\/05\/decline.16may2024.png 246w, https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2024\/05\/decline.16may2024-199x300.png 199w\" sizes=\"auto, (max-width: 134px) 100vw, 134px\"\/>\u25cf Art\u0117jantis nuosmukis: pasaulis be ekonomikos augimo<br\/>Michaelas Weidokalis<br\/><strong>Santrauka per leid\u0117j\u0105 (Tarptautin\u0117 strategin\u0117 analiz\u0117)<\/strong><br\/>Dabar galima \u012fsigyti nauj\u0105 ISA vykdomojo direktoriaus Michaelio Weidokalo knyg\u0105 \u201eThe Coming Decline: A World Without Economic Growth\u201c.<br\/>\u0160ioje knygoje paai\u0161kinama, kaip pasaulis l\u0117tai, bet u\u017etikrintai susiduria su ateitimi, kurioje ekonomikos augimas neb\u0117ra u\u017etikrintas. Ties\u0105 sakant, daugumoje svarbiausi\u0173 pasaulio ekonomik\u0173 augimas jau l\u0117t\u0117ja \u2013 toks likimas grei\u010diausiai susidurs su dauguma likusi\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173 be dideli\u0173 ekonomikos ir m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s poky\u010di\u0173.<br\/>Nuo Romos imperijos iki \u0161i\u0173 dien\u0173 \u201eThe Coming Decline\u201c pasitelkia daugyb\u0119 istorini\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kad parodyt\u0173 skaitytojams, kod\u0117l ekonomika smunka ir k\u0105 tai rei\u0161kia m\u016bs\u0173 civilizacijos atei\u010diai. Skaitytojai su\u017einos, kod\u0117l m\u016bs\u0173 pasaulinei ekonomikai gresia s\u0105stingio ir nuosmukio laikotarpis ir k\u0105 tai rei\u0161kia m\u016bs\u0173 atei\u010diai.<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"wp-image-23150 alignleft\" src=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2024\/11\/false.15nov2024.png\" alt=\"\" width=\"151\" height=\"222\" srcset=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2024\/11\/false.15nov2024.png 253w, https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2024\/11\/false.15nov2024-204x300.png 204w\" sizes=\"auto, (max-width: 151px) 100vw, 151px\"\/>\u25cf Klaidingi ekonomikos prana\u0161ai Imperializmas: matematini\u0173 rinkos modeli\u0173 ribos<br\/>Matthew Watson<br\/><strong>Santrauka per leid\u0117j\u0105 (Agenda publishing \/ Columbia U. Press)<\/strong><br\/>\u0160ioje knygoje nagrin\u0117jama metodologin\u0117 revoliucija, d\u0117l kurios ekonomist\u0173 matematiniai rinkos modeliai buvo eksportuojami \u012f socialinius mokslus. Po to prasid\u0117j\u0119s ekonomikos imperializmo procesas suk\u0117l\u0117 baim\u0119 dalyk\u0173 specialistams, nerimaujantiems, kad j\u0173 disciplinos \u017einios v\u0117liau bus ma\u017eesn\u0117s. Vis d\u0117lto, nors matematiniai rinkos modeliai palengvina svarbius abstrak\u010di\u0173 min\u010di\u0173 eksperimentus, jie nepakei\u010dia kruop\u0161\u010diai kontekstualizuot\u0173 empirini\u0173 reali\u0173 socialini\u0173 rei\u0161kini\u0173 tyrim\u0173. Jie abu egzistuoja visi\u0161kai skirtingose \u200b\u200bontologin\u0117se plotm\u0117se ir sukuria labai skirtingus paai\u0161kinim\u0173 tipus.<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"wp-image-22411 alignleft\" src=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2024\/06\/singularity.29jun2024.png\" alt=\"\" width=\"135\" height=\"207\" srcset=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2024\/06\/singularity.29jun2024.png 360w, https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2024\/06\/singularity.29jun2024-196x300.png 196w\" sizes=\"auto, (max-width: 135px) 100vw, 135px\"\/>\u25cf Singuliarumas yra ar\u010diau: kai susiliejame su AI<br\/>R\u0117jus Kurzveilas<br\/><strong>Ap\u017evalga per \u201eThe New York Times\u201c.<\/strong><br\/>Kurzweilas knygoje \u201eThe Singularity Is Nearer\u201c \u017eada, kad iki 2029 m. dirbtinis intelektas bus \u201egeresnis u\u017e visus \u017emones\u201c pagal \u201ekiekvien\u0105 bet kurio \u017emogaus turim\u0105 \u012fg\u016bd\u017eius\u201c. 2030-aisiais saul\u0117s energija, sustiprinta dirbtinio intelekto pa\u017eanga 3D spausdinimo srityje, prad\u0117s dominuoti pasaulio energijos tiekime, dauguma vartojimo preki\u0173 bus nemokamos, o \u201edramati\u0161kas fizinio tr\u016bkumo suma\u017einimas\u201c \u201epagaliau leis mums nesunkiai patenkina kiekvieno poreikius\u201c. Skamba radikaliai!<br\/>\u012eeikite \u012f kraujo robotus. Neabejokite: \u201eIlgalaikis tikslas yra nanorobotai. Vien\u0105 kit\u0105 de\u0161imtmet\u012f, Kurzweilas tiki, j\u016bs ir a\u0161 maitinsime nanobotus per savo kapiliarus. Ma\u017eieji \u017emogeliukai nuplauks \u012f m\u016bs\u0173 smegenis, kur sujungs m\u016bs\u0173 neokorteks\u0105 su debesimi, leisdami mums \u201emilijonus kart\u0173\u201c i\u0161pl\u0117sti savo intelekt\u0105. Tai yra \u201eSinguliarumas\u201c.<\/p>\n\t\t\t\t\t<\/div>\r\n<br>\r\n<br><a href=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/best-of-book-bits-2024-part-i\/\">Source link <\/a><!-- \/wp:post-content -->","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ar jau metai pra\u0117jo? Mano laikrodis turi b\u016bti l\u0117tas. Bet kuriuo atveju at\u0117jo laikas dar kart\u0105 paskelbti m\u016bs\u0173 kasmetin\u0119 CapitalSpectator.com savaitin\u0117s knygos bit\u0173 stulpelio ap\u017evalg\u0105 ir pasirinkti kelet\u0105 \u012fdomiausi\u0173 pavadinim\u0173 i\u0161 archyv\u0173. Kaip \u012fprasta, dar kart\u0105 per\u017ei\u016br\u0117sime de\u0161imt knyg\u0173, pasirod\u017eiusi\u0173 \u0161iuose puslapiuose per spar\u010diai besibaigian\u010dius metus \u2013 pavadinimai, kurie d\u0117l vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 patrauk\u0117 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1409,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[781,835,2397,255],"class_list":["post-1408","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ekonomika-finansai-bankininkyste","tag-dalis","tag-fragmentai","tag-geriausi","tag-knygos"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1408","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1408"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1408\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1409"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1408"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1408"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1408"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}