{"id":1818,"date":"2025-01-18T18:43:31","date_gmt":"2025-01-18T18:43:31","guid":{"rendered":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/2025\/01\/18\/knygos-bitai-2025-m-sausio-18-d\/"},"modified":"2025-01-18T18:43:31","modified_gmt":"2025-01-18T18:43:31","slug":"knygos-bitai-2025-m-sausio-18-d","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/2025\/01\/18\/knygos-bitai-2025-m-sausio-18-d\/","title":{"rendered":"Knygos bitai: 2025 m. sausio 18 d"},"content":{"rendered":"<p> <br \/>\n<\/p>\n<div>\n<p>\u25cf Duomen\u0173 ekonomika: \u012frankiai ir programos<br \/>Isaacas Baley ir Laura L. Veldkamp<br \/><strong>Santrauka per leid\u0117j\u0105 (Princeton U. Press)<\/strong><br \/>Vertingiausios pasaulio ekonomikos \u012fmon\u0117s yra vertinamos daugiausia d\u0117l j\u0173 duomen\u0173. \u201eAmazon\u201c, \u201eApple\u201c, \u201eGoogle\u201c ir kiti \u012frod\u0117 konkurencin\u012f gero duomen\u0173 rinkinio prana\u0161um\u0105. Ta\u010diau nepaisant did\u0117jan\u010dios duomen\u0173, kaip strateginio turto, svarbos, \u0161iuolaikin\u0117 ekonomikos teorija nepaiso j\u0173 vaidmens. \u0160ioje knygoje Isaacas Baley ir Laura Veldkamp remiasi \u012fvairiomis teorin\u0117mis sistemomis makroekonomikos ir finans\u0173 tyrim\u0173 srityje, kad modeliuot\u0173 ir matuot\u0173 duomen\u0173 ekonomik\u0105. Remdamiesi prielaida, kad duomenys yra suskaitmeninta informacija, kuri palengvina prognozes ir suma\u017eina neapibr\u0117\u017etum\u0105, Baley ir Veldkamp atskleid\u017eia b\u016bdus, kaip \u012fmon\u0117s lygio duomen\u0173 pasirinkimas rezonuoja platesn\u0117je makroekonomin\u0117je ir finansin\u0117je aplinkoje.<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"wp-image-23397 alignleft\" src=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/tyranny.16jan2025.png\" alt=\"\" width=\"148\" height=\"220\" srcset=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/tyranny.16jan2025.png 255w, https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/tyranny.16jan2025-202x300.png 202w\" sizes=\"auto, (max-width: 148px) 100vw, 148px\"\/>\u25cf Tironija savo auk\u0173 labui: Bjauri tiesa apie suinteresuot\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 kapitalizm\u0105<br \/>Andrew F. Puzder<br \/><strong>Santrauka per leid\u0117j\u0105 (\u201eEncounter Books\u201c)<\/strong><br \/>Per pastaruosius trisde\u0161imt penkerius metus turto valdytojai \u201eBlackRock\u201c, \u201eState Street\u201c ir \u201eVanguard\u201c sukaup\u0117 precedento neturint\u012f akcij\u0173 kiek\u012f beveik visose pagrindin\u0117se JAV \u012fmon\u0117se. Balsuodamos u\u017e akcijas, kurias jos turi u\u017e klientus, \u0161ios bendrov\u0117s gali priversti savo \u201eaplinkosaugos, socialinio ir valdymo\u201c arba \u201eESG\u201c darbotvark\u0119 Amerikos \u012fmoni\u0173 sektoriui ir, tuo labiau, mums visiems. Tironija savo auk\u0173 labui atskleid\u017eia, kaip \u0161is elitas, nors ir gali atsisakyti akronimo \u201eESG\u201c, siek\u0117 \u2013 ir toliau sieks \u2013 savo ESG tiksl\u0173: paversti m\u016bs\u0173 vartotoj\u0173 skatinam\u0105 laisvosios rinkos ekonomik\u0105 tokia, kuri b\u016bt\u0173 pakl\u016bsta j\u0173 elitiniams reikalavimams, vir\u0161ijantiems \u017emoni\u0173, kuriuos jie laiko nepaj\u0117giais savivaldos, vali\u0105.<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"wp-image-23402 alignleft\" src=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/measure.17jan2025.png\" alt=\"\" width=\"140\" height=\"211\" srcset=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/measure.17jan2025.png 251w, https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/measure.17jan2025-199x300.png 199w\" sizes=\"auto, (max-width: 140px) 100vw, 140px\"\/>\u25cf Priemon\u0117 trumpam i\u0161 karo: trumpa did\u017eiosios galios pavertimo istorija<br \/>Jill Kastner ir William C. Wohlforth<br \/><strong>Ap\u017evalga per \u201eThe Wall Street Journal\u201c.<\/strong><br \/>Ne tik politika gali b\u016bti vertinama kaip karas kitomis priemon\u0117mis. \u0160imtme\u010dius vyriausyb\u0117s siek\u0117 demoralizuoti ir nugal\u0117ti savo prie\u0161us nesikreipdamos \u012f m\u016b\u0161io lauk\u0105. Knygoje \u201eA Measure Short of War\u201c Jill Kastner ir William Wohlforth pateikia gerai i\u0161tirt\u0105 pasakojim\u0105 apie daugyb\u0119 b\u016bd\u0173, kuriais nacionalin\u0117s valstyb\u0117s vykd\u0117 informacin\u012f kar\u0105, skirt\u0105 \u201epavertimui\u201c \u2013 tai pamokos demokratijoms m\u016bs\u0173 dabartiniame, siau\u010dian\u010diame kare. momentas.<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"wp-image-23403 alignleft\" src=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/make.17jan2025.png\" alt=\"\" width=\"139\" height=\"210\" srcset=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/make.17jan2025.png 251w, https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/make.17jan2025-199x300.png 199w\" sizes=\"auto, (max-width: 139px) 100vw, 139px\"\/>\u25cf Susikurk savo darb\u0105: kaip verslumo etika i\u0161vargino Amerik\u0105<br \/>Erikas Bakeris<br \/><strong>Santrauka per Harvard U. Press<\/strong><br \/>Amerikie\u010di\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f darb\u0105 i\u0161 esm\u0117s pasikeit\u0117 XX am\u017eiuje. Taupumas ir atkaklumas atrod\u0117 pasen\u0119. I\u0161 s\u0117kming\u0173 darbuotoj\u0173 vis da\u017eniau buvo tikimasi, kad jie parodys iniciatyv\u0105 ir entuziast\u0105 poky\u010diams \u2013 ne tik patikimai atliks savo darb\u0105, bet ir sukurs naujas galimybes sau ir kitiems. M\u016bs\u0173 darbo kult\u016bra \u0161iandien yra reiklesn\u0117 nei bet kada anks\u010diau, nors darbuotojai nemat\u0117 atitinkamo atlygio. Make Your Own Job paai\u0161kina, kaip \u012fsigal\u0117jo \u0161i verslumo darbo etika \u2013 nuo \u200b\u200bjos i\u0161tak\u0173 XIX am\u017eiaus pabaigos s\u0117km\u0117s literat\u016broje iki \u0161i\u0173 dien\u0173 koncert\u0173 ekonomikos, apiman\u010dios keistus lovos draugus: Marcus\u0105 Garvey ir Henry Ford\u0105, \u201eAvon\u201c damas ir \u201eNew Age\u201c hipius.<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"wp-image-23404 alignleft\" src=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/house.17jan2025.png\" alt=\"\" width=\"135\" height=\"203\" srcset=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/house.17jan2025.png 252w, https:\/\/www.capitalspectator.com\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/house.17jan2025-199x300.png 199w\" sizes=\"auto, (max-width: 135px) 100vw, 135px\"\/>\u25cf House of Huawei: slapta galingiausios Kinijos \u012fmon\u0117s istorija<br \/>Eva Dou<br \/><strong>Interviu su autoriumi per \u201eThe Diplomat\u201c.<\/strong><br \/>Klausimas: Vienas i\u0161 pagrindini\u0173 Vakaruose susir\u016bpinim\u0105 kelian\u010di\u0173 \u201eHuawei\u201c yra netikrumas d\u0117l jos ry\u0161i\u0173 su Kinijos valstybe gilumo. Jau de\u0161imtajame de\u0161imtmetyje, kaip pastebite knygoje, \u201eHuawei\u201c buvo taikomi Kinijos vyriausyb\u0117s saugumo reikalavimai. K\u0105 mes \u017einome apie tai, ar ir kaip \u201eHuawei\u201c atmet\u0117 \u0161iuos reikalavimus? Galiausiai, kaip apib\u016bdintum\u0117te \u012fmon\u0117s ir valstyb\u0117s ry\u0161\u012f?<br \/>Ats.: B\u0117gant metams \u201eHuawei\u201c prie\u0161inosi pernelyg susipynusiam su Pekinu, o Renas baiminasi, kad \u012fmon\u0117 praras savo konkurencin\u012f prana\u0161um\u0105, jei bus \u012ftraukta \u012f valstyb\u0117s biurokratij\u0105. Ta\u010diau realyb\u0117 tokia, kad technologij\u0173 \u012fmon\u0117s turi bendradarbiauti laikydamosi savo vyriausybi\u0173 nacionalinio saugumo reikalavim\u0173 \u2013 taip yra pagal Kinijos, JAV ir viso pasaulio \u0161ali\u0173 \u012fstatymus. I\u0161 Edwardo Snowdeno nutek\u0117jimo \u017einome, kad JAV bendrov\u0117s negal\u0117jo atremti toki\u0173 JAV vyriausyb\u0117s reikalavim\u0173, o Kinijos \u012fmon\u0117s grei\u010diausiai tur\u0117s ma\u017eiau galimybi\u0173 atremti Pekin\u0105.<br \/>Yra logika, kod\u0117l vyriausyb\u0117s nor\u0117t\u0173 naudoti \u0161alyje pagamint\u0105 technologij\u0173 \u012frang\u0105. Ta\u010diau globalizuotoje ekonomikoje daugumai \u0161ali\u0173 taip pat ne\u012fmanomai brangu sukurti visapusi\u0161kas sistemas tik namuose. Taigi tai yra pusiausvyra.<\/p>\n<p><em><small>Atkreipkite d\u0117mes\u012f, kad auk\u0161\u010diau pateiktos nuorodos \u012f knygas yra susijusios su Amazon.com ir Jamesas Picerno (dar \u017einomas kaip \u201eThe Capital Spectator\u201c) u\u017edirba pinig\u0173, jei perkate vien\u0105 i\u0161 i\u0161vardyt\u0173 knyg\u0173. Taip pat atminkite, kad u\u017e knyg\u0105 papildomai nemok\u0117site, net jei \u201eThe Capital Spectator\u201c ji generuoja pajamas. \u012esigydami knygas \u0161ioje svetain\u0117je, j\u016bs palaikote nemokamo \u201eThe Capital Spectator\u201c turin\u012f. A\u010di\u016b!<\/small><\/em><\/p>\n<\/p><\/div>\n<p><br \/>\n<br \/><a href=\"https:\/\/www.capitalspectator.com\/book-bits-18-january-2025\/\">Source link <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u25cf Duomen\u0173 ekonomika: \u012frankiai ir programosIsaacas Baley ir Laura L. VeldkampSantrauka per leid\u0117j\u0105 (Princeton U. Press)Vertingiausios pasaulio ekonomikos \u012fmon\u0117s yra vertinamos daugiausia d\u0117l j\u0173 duomen\u0173. \u201eAmazon\u201c, \u201eApple\u201c, \u201eGoogle\u201c ir kiti \u012frod\u0117 konkurencin\u012f gero duomen\u0173 rinkinio prana\u0161um\u0105. Ta\u010diau nepaisant did\u0117jan\u010dios duomen\u0173, kaip strateginio turto, svarbos, \u0161iuolaikin\u0117 ekonomikos teorija nepaiso j\u0173 vaidmens. \u0160ioje knygoje Isaacas Baley ir [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1819,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[256,255,2908],"class_list":["post-1818","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ekonomika-finansai-bankininkyste","tag-bitai","tag-knygos","tag-sausio"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1818","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1818"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1818\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1819"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1818"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1818"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1818"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}