{"id":92,"date":"2024-07-20T19:13:39","date_gmt":"2024-07-20T19:13:39","guid":{"rendered":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/2024\/07\/20\/ubs-teigia-kad-60-d-trumpo-tarifai-pakenktu-kinijos-ekonomikai\/"},"modified":"2024-07-20T19:13:39","modified_gmt":"2024-07-20T19:13:39","slug":"ubs-teigia-kad-60-d-trumpo-tarifai-pakenktu-kinijos-ekonomikai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/2024\/07\/20\/ubs-teigia-kad-60-d-trumpo-tarifai-pakenktu-kinijos-ekonomikai\/","title":{"rendered":"UBS teigia, kad 60% D. Trumpo tarifai pakenkt\u0173 Kinijos ekonomikai"},"content":{"rendered":"


\n
<\/p>\n

Respublikon\u0173 partijos kandidatas \u012f prezidentus Donaldas Trumpas parei\u0161k\u0117, kad gali \u012fvesti a 60% tarifas Kinijos importui<\/a> Jei jis gr\u012f\u0161 \u012f Baltuosius r\u016bmus, o nauja analiz\u0117 prognozavo, kad tai smarkiai sul\u0117tins antr\u0105j\u0105 pagal dyd\u012f pasaulio ekonomik\u0105 ir atsidurs prie defliacijos slenks\u010dio.<\/p>\n

\n

Atsi\u017evelgdami \u012f D. Trumpo 2018 m. Kinijai taikom\u0173 tarif\u0173 poveik\u012f, UBS ekonomistai pasi\u016bl\u0117 supaprastint\u0105 naujo raundas model\u012f, darydami prielaid\u0105, kad Kinija neatsako, kitos \u0161alys neatitinka JAV muit\u0173, o dalis prekybos nukreipiama kitur. <\/p>\n

Jie apskai\u010diavo, kad 60% tarifas per ateinan\u010dius 12 m\u0117nesi\u0173 sul\u0117tint\u0173 Kinijos BVP augim\u0105 2,5 procentinio punkto. Ma\u017edaug pus\u0119 \u0161io stabdymo sudaryt\u0173 ma\u017eesnis eksportas, o likusi dalis \u2013 netiesioginis poveikis vartojimui ir investicijoms.<\/p>\n

Pekino skatinamoji politika, kuria siekiama su\u0161velninti tarif\u0173 poveik\u012f, suma\u017eint\u0173 ekonomin\u012f atsilikim\u0105 iki 1,5 procentinio punkto, tod\u0117l UBS apskai\u010diavo, kad BVP augimas 2025 ir 2026 m. gali suma\u017e\u0117ti iki ma\u017edaug 3%, jei padidinimas bus \u012fgyvendintas 2025 m. viduryje. Tai yra ma\u017eiau nei banko bazin\u0117s prognoz\u0117s \u2013 atitinkamai 4,6% ir 4,2%.<\/p>\n

\u201eLaikui b\u0117gant potencialiai didesnis eksportas ir gamyba kitose ekonomikose gali pad\u0117ti suma\u017einti didesni\u0173 JAV tarif\u0173 poveik\u012f, ta\u010diau taip pat kyla pavojus, kad kitos \u0161alys taip pat padidins muitus importui i\u0161 Kinijos\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 UBS ekonomistai. pirmadien\u012f. \u201eBe to, u\u017esit\u0119s\u0119s silpnesnio u\u017eimtumo ir investicij\u0173 poveikis taip pat tur\u0117s \u012ftakos vidaus ekonomikai.<\/p>\n

Jei Kinija imt\u0173si atsakom\u0173j\u0173 veiksm\u0173 nat\u016bra, ekonominis poveikis b\u016bt\u0173 sunkesnis, o ne tokie grie\u017eti tarifai tur\u0117t\u0173 ma\u017eesn\u012f poveik\u012f, priduriama prane\u0161ime.<\/p>\n

Ta\u010diau vien tokio tarif\u0173 padidinimo gr\u0117sm\u0117 vis tiek gali pakenkti Kinijos ekonomikai. Net jei tarif\u0173 padidinimas b\u016bt\u0173 suma\u017eintas arba jo b\u016bt\u0173 i\u0161vengta, \u201etam tikros \u017ealos ekonomikai b\u016bt\u0173 nei\u0161vengiama, nes gamintojai ir JAV importuotojai pasitrauks i\u0161 Kinijos, kad i\u0161vengt\u0173 rizikos ir netikrumo\u201c, persp\u0117jo UBS.<\/p>\n

Kinijos ekonomika jau l\u0117t\u0117ja d\u0117l besit\u0119sian\u010dios nekilnojamojo turto katastrofos, silpnos vidaus paklausos, did\u017eiuli\u0173 vietos vald\u017eios skol\u0173 ir Bideno administracijos i\u0161pl\u0117tus prekybos apribojimus.<\/p>\n

Antrajame ketvirtyje BVP i\u0161augo 4,7 proc.<\/a>, smarkiai suma\u017e\u0117jo nuo ankstesnio ketvir\u010dio 5,3 % tempo ir nesiekia vyriausyb\u0117s 5 % tikslo. Ir a neseniai \u012fvyk\u0119s auk\u0161\u010diausi\u0173 politikos formuotoj\u0173 susitikimas<\/a> dav\u0117 kelet\u0105 \u017eenkl\u0173, kad Pekinas ruo\u0161iasi imtis agresyvi\u0173 \u017eingsni\u0173 ekonomikai skatinti.<\/p>\n

Tuo tarpu paklausa Kinijoje buvo tokia anemi\u0161ka, kad bir\u017eel\u012f vartotoj\u0173 infliacija pasiek\u0117 vos 0,2% metin\u012f lyg\u012f. Tuo pa\u010diu metu gamintoj\u0173 kainos jau krenta.<\/p>\n

UBS prane\u0161ime teigiama, kad 60 % tarifai dar labiau padidins defliacijos spaudim\u0105, nes susilpnins paklaus\u0105 ir sustipr\u0117s kain\u0173 konkurencija. D\u0117l to 2025 m. vidaus gamintoj\u0173 kainos ir toliau ma\u017e\u0117t\u0173, o pagrindin\u0117 vartotoj\u0173 infliacija svyruot\u0173 apie 0%. <\/p>\n

Tai rei\u0161kia, kad bendra vartotoj\u0173 infliacija ateinan\u010dius kelerius metus gali i\u0161likti apie 0,5% \u2013 net 1 procentiniu punktu ma\u017eesn\u0117 nei dabartin\u0117 banko bazin\u0117 prognoz\u0117. <\/p>\n

Dar prie\u0161 tai, kai pager\u0117j\u0119 Trumpo rinkim\u0173 \u0161ansai i\u0161k\u0117l\u0117 nauj\u0173 tarif\u0173 perspektyv\u0105, po\u017ei\u016bris \u012f Kinijos ekonomik\u0105 jau buvo aptem\u0119s<\/a>.<\/p>\n

\u201eMetus trukusi nepastovus ir neatsakinga politika, perd\u0117ta komunist\u0173 partijos kontrol\u0117 ir ne\u012fvykdyti pa\u017eadai d\u0117l reform\u0173 suk\u016br\u0117 aklaviet\u0119 Kinijos ekonomik\u0105 su silpna vidaus vartotoj\u0173 paklausa ir l\u0117t\u0117jan\u010diu augimu\u201c, \u2013 Anne Stevenson-Yang, \u201eJ Capital Research\u201c \u012fk\u016br\u0117ja ir knygos autor\u0117. Laukinis pasiva\u017ein\u0117jimas: trumpa Kinijos ekonomikos atidarymo ir u\u017edarymo istorija<\/em>ra\u0161\u0117 a Niujorko laikas<\/em> op-ed<\/a> Gegu\u017ee. <\/p>\n<\/div>\n


\n
Source link <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Respublikon\u0173 partijos kandidatas \u012f prezidentus Donaldas Trumpas parei\u0161k\u0117, kad gali \u012fvesti a 60% tarifas Kinijos importui Jei jis gr\u012f\u0161 \u012f Baltuosius r\u016bmus, o nauja analiz\u0117 prognozavo, kad tai smarkiai sul\u0117tins antr\u0105j\u0105 pagal dyd\u012f pasaulio ekonomik\u0105 ir atsidurs prie defliacijos slenks\u010dio. Atsi\u017evelgdami \u012f D. Trumpo 2018 m. Kinijai taikom\u0173 tarif\u0173 poveik\u012f, UBS ekonomistai pasi\u016bl\u0117 supaprastint\u0105 naujo […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":93,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"class_list":["post-92","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ekonomika-finansai-bankininkyste"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/92","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=92"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/92\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/93"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=92"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=92"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=92"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}