{"id":944,"date":"2024-10-27T13:20:50","date_gmt":"2024-10-27T13:20:50","guid":{"rendered":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/2024\/10\/27\/sveiko-finansu-sektoriaus-kurimas\/"},"modified":"2024-10-27T13:20:50","modified_gmt":"2024-10-27T13:20:50","slug":"sveiko-finansu-sektoriaus-kurimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/2024\/10\/27\/sveiko-finansu-sektoriaus-kurimas\/","title":{"rendered":"Sveiko finans\u0173 sektoriaus k\u016brimas"},"content":{"rendered":"<p> <br \/>\n<\/p>\n<div>\n<div class=\"item_summary\">\n<p>Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino \u0160imkaus ir Latvijas Banka valdytojo M\u0101rti\u0146\u0161 Kaz\u0101ks bendras prane\u0161imas \u201eGyvybingo finans\u0173 sektoriaus k\u016brimas\u201c, kuriame ap\u017evelgiama esama situacija abiej\u0173 \u0161ali\u0173 bankininkyst\u0117s sektoriuje ir veiksmai, kuri\u0173 reik\u0117t\u0173 imtis siekiant paskatinti rinkos dalyvius aktyviau konkuruoti tarpusavyje, didinti skolinimo apimtis, gerinti finansini\u0173 paslaug\u0173 prieinamum\u0105.<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p>Sklandi prieiga prie finansavimo yra neatsiejama sveikos ekonomikos dalis. Tai nukreipia santaupas investicijoms finansuoti ir ekonomikos augimui skatinti. \u0160iuolaikin\u0117 finans\u0173 sistema susideda i\u0161 \u012fvairi\u0173 glaud\u017eiai persipynusi\u0173 element\u0173, kuri\u0173 kiekvienas atlieka esmin\u012f vaidmen\u012f. Nuo rizikos kapitalo, skatinan\u010dio naujoves ir nauj\u0173 \u012fmoni\u0173 augim\u0105, iki bank\u0173, padedan\u010di\u0173 \u012fsitvirtinusioms \u012fmon\u0117ms augti ir tapti atsparesn\u0117ms, iki kapitalo rink\u0173, kurios yra labai svarbios \u012fmon\u0117ms pl\u0117stis ir pasiekti naujas auk\u0161tumas. Finans\u0173 sektorius yra tarsi subalansuotos mitybos ir mank\u0161tos rutinos palaikymas: kiekvienas turi savo vaidmen\u012f, ta\u010diau tik \u0161i\u0173 dviej\u0173 derinys leid\u017eia pasiekti geriausi\u0173 rezultat\u0173.<\/p>\n<p>Latvijos, Lietuvos ir daugelio kit\u0173 Vidurio ir Ryt\u0173 Europos ekonomik\u0173 finans\u0173 sistemoms po pirminio ir da\u017enai pernelyg optimisti\u0161ko finans\u0173 gilinimo protr\u016bkio 2000-\u0173j\u0173 prad\u017eioje nepavyko rasti tvirto kelio link \u0161ios subalansuotos rutinos, ypa\u010d v\u0117liau. pasaulin\u0117s finans\u0173 kriz\u0117s (GFC). M\u016bs\u0173 finans\u0173 rinkos yra ma\u017eos ir nepakankamai i\u0161vystytos. Rizikos kapitalo ir kapitalo rink\u0173 vaidmuo da\u017enai yra nereik\u0161mingas. Finans\u0173 sistemose dominuoja bankai, tod\u0117l bendra ekonomikos b\u016bkl\u0117 labai priklauso nuo bank\u0173 skolinimo poky\u010di\u0173.<\/p>\n<p>Latvijoje po didelio kredit\u0173 bumo ir \u017elugimo ciklo, kur\u012f pablogino v\u0117lesnis BPK, bank\u0173 skolinimas nam\u0173 \u016bkiams ir nefinansin\u0117ms korporacijoms dabar yra tre\u010ddalis ma\u017eesnis nei 2011 m. \u2013 suma\u017e\u0117jo nuo beveik 80 % bendrojo vidaus produkto (BVP). iki 28 % antr\u0105j\u012f 2024 m. ketvirt\u012f. \u012esiskolinim\u0173 ma\u017einimo procesas vyko per giliai ir per ilgai, nepaisant dideli\u0173 institucini\u0173 patobulinim\u0173 (pvz., patobulint\u0173 nemokumo re\u017eim\u0173, veiksming\u0173 kredit\u0173 registr\u0173, naryst\u0117s euro zonoje) ir vis stipr\u0117jan\u010di\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 balans\u0173. ir korporacijos. Nors \u012fsiskolinimo ma\u017einimas Lietuvoje buvo ne toks dramati\u0161kas, dabartin\u0117 pad\u0117tis tik \u0161iek tiek geresn\u0117 (\u017er. 1 diagram\u0105). <\/p>\n<\/p>\n<p>Pastaraisiais metais buvo pastebim\u0173 patobulinim\u0173, o \u012fsiskolinimo ma\u017einimas buvo sustabdytas; ta\u010diau skolinimo veikla teb\u0117ra nedr\u0105si, o bank\u0173 paskol\u0173 ir BVP santykis \u0161iose dviejose Baltijos \u0161alyse i\u0161lieka ma\u017eesnis nei pus\u0117 euro zonos vidurkio.<\/p>\n<p>Akivaizdu, kad po GFC Baltijos \u0161ali\u0173 bank\u0173 sektorius tapo itin vengiantis rizikos. Jis gerai para\u0161ytas did\u017eiosiomis raid\u0117mis. Tai efektyvu. Tai pelninga. Kitaip tariant, tai yra protinga. \u0160is atsargus po\u017ei\u016bris neabejotinai padar\u0117 vis\u0105 finans\u0173 sistem\u0105 saugesn\u0119. Nors tai yra svarbu, ar tai duoda rezultat\u0173, kai dabartin\u0117s aplinkyb\u0117s visais at\u017evilgiais yra sveikos? Atsakymas yra nedviprasmi\u0161kas \u201ene\u201c. Bankininkyst\u0117 negali b\u016bti be rizikos. Veiksminga bankininkyst\u0117 \u2013 tai pusiausvyros tarp rizikos ir tinkamo rizikos valdymo suradimas. Tam reikia pasirengti palyginti rizik\u0105 su galimybe patenkinti ekonomikos poreikius. \u0160is dinami\u0161kumas yra b\u016btinas norint paskatinti ekonomikos augim\u0105, kartu u\u017etikrinant, kad finans\u0173 sektorius tikrai gal\u0117t\u0173 tarnauti platesnei ekonomikai.<\/p>\n<p>Tokio atsargaus m\u0105stymo ir pernelyg didelio \u012fsiskolinimo ma\u017einimo prie\u017eas\u010di\u0173 yra daug. Nam\u0173 \u016bkius ir \u012fmones nukent\u0117jo GFC, o m\u016bs\u0173 ekonomik\u0105 paveik\u0117 daugyb\u0117 pasaulini\u0173 sukr\u0117tim\u0173, toki\u0173 kaip Covid 19, Rusijos invazija \u012f Ukrain\u0105 ir staigus pasaulin\u0117s infliacijos bei pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 padid\u0117jimas. Ta\u010diau keli \u012fsp\u0117jamieji \u017eenklai rodo pasi\u016blos problemas. Verslo apklausos rodo, kad didesn\u0117 dalis Latvijos ir Lietuvos \u012fmoni\u0173 yra nepatenkintos paskol\u0173 prieinamumu, palyginti su daugumos kit\u0173 ES \u0161ali\u0173 ekonomikomis, o pagrindiniai nepasitenkinimo \u0161altiniai yra grie\u017eti u\u017estato reikalavimai ir didel\u0117 skolinimosi kaina.<\/p>\n<p>Duomenys palaiko \u0161\u012f vaizd\u0105. Reikalavimai u\u017estatui yra grie\u017eti, nes \u012fprasta, kad verslo paskolos u\u017estatas yra didesnis nei 150% (o beveik pus\u0117je atvej\u0173 net daugiau nei 200%) paskolos vert\u0117s. Be to, paskol\u0173 pal\u016bkan\u0173 normos Baltijos \u0161alyse (\u017er. 2 diagram\u0105) nuolat i\u0161liko vienos did\u017eiausi\u0173 euro zonoje visuose skolinimo segmentuose, nepaisant to, kad neveiksni\u0173 paskol\u0173 dalis art\u0117ja prie vieno \u017eemiausi\u0173 lygi\u0173 euro zonoje. Be to, banko paslaugos ir kainodaros modeliai da\u017enai yra supaprastinti ir pernelyg grie\u017eti. Pavyzd\u017eiui, daugiau nei 90 % paskol\u0173 yra su kintamomis pal\u016bkan\u0173 normomis, o ilgalaik\u0117s paskolos su fiksuota pal\u016bkan\u0173 norma yra brangios ir retai gaunamos. Tai rei\u0161kia, kad d\u0117l pastarojo meto pinig\u0173 politikos grie\u017et\u0117jan\u010di\u0173 negr\u0105\u017eint\u0173 paskol\u0173 ir nauj\u0173 paskol\u0173 pal\u016bkan\u0173 normos smarkiai i\u0161augo, o skolininkams taikomos didesn\u0117s pal\u016bkan\u0173 normos nei daugelyje kit\u0173 euro zonos \u0161ali\u0173. Prie\u0161ingai, d\u0117l didelio likvidumo konkurencija d\u0117l ind\u0117li\u0173 buvo ma\u017ea, tod\u0117l bankams atsirado dideli\u0173 gryn\u0173j\u0173 pal\u016bkan\u0173 pajam\u0173.<\/p>\n<\/p>\n<p>Visa tai, \u017einoma, yra tik strukt\u016brini\u0173 problem\u0173, su kuriomis susiduria Latvijos ir Lietuvos finans\u0173 sektoriai, rezultatas. Po GFC m\u016bs\u0173 bank\u0173 sektoriai tapo labiau koncentruoti, o konkurencija susilpn\u0117jo. Nelaiminga vis\u0173 \u0161i\u0173 veiksni\u0173 s\u0105veika l\u0117m\u0117 blog\u0105 pusiausvyr\u0105. Ta\u010diau svarbiausia yra tai, kad s\u0117kmingai i\u0161stumus sistem\u0105 i\u0161 \u0161ios pusiausvyros pusiausvyros gali atsiras didelis potencialas finansuoti ekonomikos augim\u0105 ir pagerinti visuomen\u0117s gyvenimo lyg\u012f bei gerov\u0119.<\/p>\n<p>B\u016btent tod\u0117l pastaraisiais metais Lietuvos bankas ir Lietuvos bankas daugiausia d\u0117mesio skyr\u0117 finansini\u0173 paslaug\u0173 prieinamumo gerinimui. Daug nuveikta siekiant nustatyti problemines sritis, pagerinti informacijos skaidrum\u0105, skatinti konkurencij\u0105 ir gerinti finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105. \u012evairiomis priemon\u0117mis bank\u0173 paskol\u0173 antkainiai b\u016bsto paskoloms Latvijoje suma\u017e\u0117jo nuo vidutini\u0161kai 2,4% 2020 metais iki 1,6% 2024 metais. Antkainiai suma\u017e\u0117jo ir Lietuvoje. Be to, pastaruoju metu su\u0161velnintas b\u016bsto paskol\u0173 refinansavimo procesas Latvijoje tur\u0117t\u0173 paskatinti klientus reguliariai apsipirkti, kartu u\u017etikrinant, kad bankai ir kiti skolintojai taip pat visada ie\u0161kot\u0173, kaip pritraukti daugiau klient\u0173, o tai lemt\u0173 konkurencingesn\u0119 skolinimo rink\u0105. Lietuvoje pana\u0161ius poky\u010dius svarsto Seimas.<\/p>\n<p>Naujus rinkos \u017eaid\u0117jus vilioja rinkos spragos ir didelis pelningumas. Latvijoje augo ma\u017e\u0173 bank\u0173 segmentas ir \u012f rink\u0105 at\u0117jo naujai \u012fsteigtas vietinis bankas. Pastaraisiais metais Lietuvoje \u012f bank\u0173 sektori\u0173 at\u0117jo keli nauji \u017eaid\u0117jai, ta\u010diau \u012ftakos skolinimui dar nematyti. Taip pat keli u\u017esienio bankai parod\u0117 susidom\u0117jim\u0105 \u012fsitvirtinti Lietuvoje ir aptarnauti vis\u0105 Baltijos \u0161ali\u0173 rink\u0105, o EIB ir \u0160iaur\u0117s investicij\u0173 bankas jau \u012fsitvirtino Baltijos \u0161alyse ir siekia pl\u0117sti savo veikl\u0105. \u0160is besivystantis kra\u0161tovaizdis neapsiriboja tradiciniais bankais. Pavyzd\u017eiui, Lietuva suk\u016br\u0117 klestin\u010di\u0105 \u201efintech\u201c ekosistem\u0105. Tikimasi, kad neseniai priimtas ECB valdan\u010diosios tarybos sprendimas suteikti ne bankams prieig\u0105 prie centrinio banko mok\u0117jimo sistem\u0173 dar labiau prisid\u0117s prie finansini\u0173 paslaug\u0173 sektoriaus gilinimo.<\/p>\n<p>Daug nuveikta, bet dar yra k\u0105 nuveikti. M\u016bs\u0173 tikslas yra sukurti aplink\u0105, skatinan\u010di\u0105 sveik\u0105 finans\u0173 sektori\u0173, kuris b\u016bt\u0173 saugus (ty gerai kapitalizuotas, pelningas, patikimas finansinis ra\u0161tingumas), prieinama (ty paslaugos b\u016bt\u0173 prieinamomis kainomis, pakankamai apr\u0117pian\u010dios region\u0105), moderni (ty valstybin\u0117). -pa\u017eangiausias paslaugas, \u012fvairialyp\u0117s rinkos ekosistem\u0105) ir tarptautiniu mastu konkurencing\u0105 (ty inovatyvi\u0105, pritraukian\u010di\u0105 u\u017esienio \u012fmones, generuojan\u010di\u0105 pajamas i\u0161 eksporto). Lygiai taip pat, kaip reikia laiko sukurti sveik\u0105 ir atspar\u0173 k\u016bn\u0105 laikantis subalansuotos mitybos ir mank\u0161tos, prireiks laiko sukurti sveik\u0105 ir konkurencing\u0105 finans\u0173 sistem\u0105. Tokios transformacijos nauda yra did\u017eiul\u0117. Prisijunkite prie m\u016bs\u0173 Lietuvos banko ir SUERF ekonomikos konferencijoje 2024 \u201eGeresn\u0117s ateities finansavimas\u201c ir leiskite mums paai\u0161kinti, kaip sukurti sveik\u0105 finans\u0173 sektori\u0173!<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p><script>\n    !function(f,b,e,v,n,t,s){if(f.fbq)return;n=f.fbq=function(){n.callMethod?\n            n.callMethod.apply(n,arguments):n.queue.push(arguments)};if(!f._fbq)f._fbq=n;\n            n.push=n;n.loaded=!0;n.version='2.0';n.queue=();t=b.createElement(e);t.async=!0;\n            t.src=v;s=b.getElementsByTagName(e)(0);s.parentNode.insertBefore(t,s)}(window,\n        document,'script','https:\/\/connect.facebook.net\/en_US\/fbevents.js');\n    fbq('init', '449445692451263'); \/\/ Insert your pixel ID here.\n    fbq('track', 'PageView');\n<\/script><br \/>\n<br \/><br \/>\n<br \/><a href=\"https:\/\/www.lb.lt\/lt\/naujienos\/building-a-healthy-financial-sector\">Source link <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino \u0160imkaus ir Latvijas Banka valdytojo M\u0101rti\u0146\u0161 Kaz\u0101ks bendras prane\u0161imas \u201eGyvybingo finans\u0173 sektoriaus k\u016brimas\u201c, kuriame ap\u017evelgiama esama situacija abiej\u0173 \u0161ali\u0173 bankininkyst\u0117s sektoriuje ir veiksmai, kuri\u0173 reik\u0117t\u0173 imtis siekiant paskatinti rinkos dalyvius aktyviau konkuruoti tarpusavyje, didinti skolinimo apimtis, gerinti finansini\u0173 paslaug\u0173 prieinamum\u0105. Sklandi prieiga prie finansavimo yra neatsiejama sveikos ekonomikos dalis. Tai [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":945,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[861],"tags":[842,1461,903,1460],"class_list":["post-944","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-salies-naujienos","tag-finansu","tag-kurimas","tag-sektoriaus","tag-sveiko"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/944","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=944"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/944\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/945"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=944"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=944"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/europaskolos.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=944"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}