Lietuvos ekonomika sėkmingai panaudojo atsivėrusias plėtros galimybes ir po dvejų metų sąstingio šių metų pirmąjį pusmetį grįžo į augimo kelią. Sparčiai didėjant privačiajam vartojimui ir laipsniškai atsigaunant lietuviškų prekių bei paslaugų paklausai eksporto rinkose, prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika 2024 m. augs daugiau nei 2 proc., o kitąmet plėtra įsibėgės ir viršys 3 proc.
„Galima pasidžiaugti, kad Lietuvos ekonomika pagaliau grįžo į augimo kelią, tačiau ruduo yra tinkamas metas ne tik skaičiuoti viščiukus, bet ir pasiraitojus rankoves rengtis spartesniam ūkio augimui. Jį numatome jau kitąmet, kai ekonomiką skatins didėsianti užsienio paklausa ir augsiančios Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos, naudojamos investicijoms. Šio augimo naudą pajus ir gyventojai – jų realiosios pajamos didės, o vartojimas augs ir toliau“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 2,2 proc. – 0,3 proc. punkto daugiau, nei prognozuota birželio mėn. 2025 ir 2026 m. BVP prognozė nekeičiama – ekonomika turėtų augti atitinkamai 3,1 ir 3,3 proc.
Lietuvoje bendrą ekonomikos augimą šiuo metu labiausiai didina paslaugų sektorius – jame išsiskiria jau netrumpą laiką daug daugiau nei visas ūkis kylantis informacijos ir ryšių sektorius. 2024 m. pirmąjį pusmetį ši veikla lėmė apie ketvirtadalį viso ekonomikos augimo.
Gana reikšmingai prie bendros ekonominės plėtros prisideda ir profesinės, mokslinės, administracinės bei aptarnavimo paslaugos. Mažiau nei daugelis kitų veiklų, bet vis dėlto ūkinį aktyvumą didina ir apdirbamoji gamyba, kuri 2023 m. gerokai susitraukė. Visose stambesnėse apdirbamosios gamybos šakose šiuo metu padėtis pagerėjusi arba bent iš esmės nebeblogėja, palyginti su situacija, vyravusia prieš metus.
Lėčiau atsigaunant pasaulio, o ypač euro zonos, rinkoms, Lietuvos ekonomikos augimui svarbų poveikį daro privatusis vartojimas. Namų ūkių vartojimas sparčiai kyla jau maždaug metus ir jau yra priartėjęs prie aukščiausio lygio, stebėto prieš energijos kainų sukrėtimo sukeltą infliacijos šuolį. Tolesnį jo augimą palaikys palanki padėtis darbo rinkoje, sumažėjusi infliacija ir gyventojų optimizmas.
Prognozuojama, kad realusis privatusis vartojimas, 2023 m. sumenkęs 1 proc., šiemet padidės 3,6, o kitąmet ir 2026 m. – po 3,7 proc.
Po pernykščio nuosmukio saikingai atsigauna ir Lietuvos eksportas, kuriam teigiamą įtaką daro išsaugotas konkurencingumas. Tiesa, užsienio paklausa 2024 m. didėja mažiau, nei tikėtasi, o jos augimas 2025–2026 m. turėtų būti kuklesnis, nei buvo prieš COVID-19 pandemiją. Šiemet bendras eksportas turėtų padidėti 1,2, kitąmet – 3,1, o 2026 m. – 3,8 proc.
Prognozuojama, kad tuo pat metu pernai daugiau nei dešimtadaliu išaugusios investicijos, 2024 m. susitrauks 3,6 proc., tačiau tai bus tik laikinas sumažėjimas. Dėl gausėsiančių ES paramos lėšų ir vis sparčiau augančios ekonomikos, jau kitąmet investicijų apimtis turėtų padidėti 6,6, o 2026 m. – 5,1 proc.
Padėtis darbo rinkoje tebėra gera, tačiau esama ir nepalankių pokyčių. Per pastaruosius keletą mėnesių bendras dirbančiųjų skaičius sumažėjo, prie to labiausiai prisidėjo transporto ekonominė veikla. 2022 m. pradėjęs kilti nedarbo lygis, taip pat kol nekrenta – beveik visų socialinių grupių jis yra padidėjęs.
Prognozuojama, kad 2023 m. 6,8 proc. sudaręs nedarbo lygis šiemet padidės iki 7,4 proc. 2025 m. jis turėtų sumažėti iki 7,1, o 2026 m. – iki 6,9 proc. Užimtumas šiemet turėtų padidėti 1,6 proc., tačiau numatoma, kad 2025–2026 m. jis sumažės atitinkamai 0,4 ir 0,3 proc.
Ūgtelėjus nedarbui, tebesant teigiamai grynajai tarptautinei migracijai ir ne visiems ekonomikos sektoriams atsigaunant tolygiai, darbuotojų trūkumas juntamas mažiau, o tai pamažu slopina darbo užmokesčio kilimą. Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis, pernai išaugęs 12,6 proc., 2024 m. padidės 9,8, 2025 m. jo augimas sulėtės iki 8,5, o 2026 m. – iki 8,1 proc.
Nepaisant prognozuojamo lėtesnio darbo užmokesčio augimo, jis ir toliau bus spartesnis nei 2010–2020 m., kai jis per metus pakildavo vidutiniškai po 5,5 proc.
Atlyginimų augimą slopina ir kol kas neatsigaunantis darbo našumas, kuris nekyla jau trečius metus iš eilės. Prie tokios našumo raidos prisideda vangi eksportuojančiojo sektoriaus plėtra, tebesančios didesnės nei prieš keletą metų žaliavų kainos, siekis išlaikyti esamus darbuotojus, tikintis, kad paklausa (ypač užsienio rinkose) ilgainiui padidės.
Prognozuojama, kad, slopstant įtampai darbo rinkoje ir stabilizuojantis žaliavų kainoms, vidutinė metinė infliacija šiemet sudarys 1 proc. Blėstant infliaciją mažinančiam energijos išteklių kainų poveikiui, ji grįš iki įprasto lygio, būdingo Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai. Numatoma, kad 2025 m. infliacija sudarys 2,5, o 2026 m. – 2,6 proc.
Išsamiau apie numatomą ekonomikos raidą – Lietuvos banko interneto svetainėje ir leidinyje „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.